Sen Deni vienuolyno bazilika

Sen Deni vienuolyno bazilika (pranc. Basilique royale de Saint-Denis arba Basilique Saint-Denis) – didelė viduramžių vienuolyno bažnyčia Sen Deni komunoje, šiandieniniame šiauriniame Paryžiaus priemiestyje. Pastatas yra unikalus istoriniu ir architektūriniu atžvilgiu bei yra laikomas pirmąja gotikine kada nors pastatyta bažnyčia.

Istorija

Senovės Romos laikais dabartinės bazilikos vietoje buvo galų-romėnų kapinės. Žmonių, kurie buvo čia palaidoti, tikėjimas turėjo krikščioniško bei prieškrikščioniško kulto bruožų. Katedros požemiuose vis dar galima rasti anksčiau Sen Deni bazilikos vietoje stovėjusių pastatų archeologines liekanas. Apie 475 m. Šv. Ženevjeva nusipirko žemės ir pastatė Sen Deni koplyčią, o apie 630 m. Dagobertas I padidino bažnyčią ir įkūrė benediktinų vienuolyną.

Bazilika tapo piligrimystės ir Prancūzijos karalių laidojimo vieta. Bazilikoje buvo palaidotas beveik kiekvienas karalius, valdęs nuo X iki XVIII a. bei daug anksčiau valdžiusių karalių. Bazilika nebuvo naudojama karalių karūnacijai, nes ši funkcija buvo priskirta Reimso katedrai. Tačiau karalienės buvo dažnai vainikuojamos Sen Deni bazilikoje. Sen Deni bazilika greitai tapo vienuolyno bažnyčia.

XII a. abatas Siužė perstatė vienuolyno bažnyčios dalis naudodamas novatoriškus struktūrinius ir dekoratyvinius elementus. Tokiu būdu jis sukūrė pirmąjį gotikinį pastatą. Bazilikos XIII a. nava, geras spindulinio (pranc. Rayonnant) gotikinio stiliaus pavyzdys, pagal kurį buvo statomos katedros ir vienuolynai šiaurės Prancūzijoje, Anglijoje ir kitose šalyse.

1966 m. vienuolyno bažnyčia tapo katedra. Joje palaidoti daugelis šalies monarchų, tarp jų ir Henrikas Valua – paskutinis Valua dinastijos Prancūzijos karalius bei Abiejų Tautų Respublikos valdovas.

Šaltiniai

Nuorodos

• Informacija apie katedrą (en)
• Katedra fotografijose
• Informacija apie katedrą (fr) Archyvuota kopija 2015-09-22 iš Wayback Machine projekto.
• Sen Deni bazilika // saint-denis.monuments-nationaux.fr (en)